Musele sugniaužiau varpą. Miškais Ateina Ruduo: text - IntraText CT
Po aki mirkos suprato regįs savo paties atspindį, kurį anksčiau jam teko matyti tik glotniame vandens paviršiuje. Lapeika tai jau patsai užvis geriausiai išpasakos istoriją, kaip atsikratė savo deguto. Ožka praėjo pro šalį, pamatė ožką, - jis išsibarstė ir, kai tik užteko galvos, - tynas dejuojo, ožkos ragas nulėkė. Ir ūmai pro vinkšnų šakas išsikiša raudoni pirštai.
Leonardas Gutauskas. Pasakojimai prie židinio – žurnalas „metai“, Musele sugniaužiau varpą
Ko nebetikėjau ir nebe laukiau ir tariausi tai musele sugniaužiau varpą seniai užmiršęs, kaip susalusio miš kinio obuolio skonį, kai jis, atneštas iš speigo ir atsileisdamas viduje, pakvipo saulėta palauke. Kas buvo atsitikę ir kas darosi su manim, kad pasijutau leng vas, tartum iš pirties po kieto savaitės darbo?
- Uždėjo ją ant varpos
- Leonardas Gutauskas. Pasakojimai prie židinio – žurnalas „metai“
- Parsisiųsti PDF - Naujoji Romuva
- Ant varpos susiformavęs žiedas
- Kasdienine vilniečių kalba vadinama Hale arba Halės turgaviete.
- Ресурс заблокирован - Resource is blocked
- Padidejes penis pokstas
Akys nušvito ir kaito ir tvinkčiojo paausiai —o būdavo taip, sriūbčiojant drungną ir tunų pirmtakų alų koštuvėse, susėdus ratu aplink priežadą. Įkvėpiau giliai ir suspaudžiau krūtinę, kad ji nedunkčiotų taip, lyg baigiant kopti įkalnėn, už kurios tuojau atsivers mano numylėtos namai. Bene ji tenai, prie šulinio, leidžia svirtį ir, prisidengdama akis nuosaulės, žvelgia į kelią?
Saldžiai skausmingas nerimas pakirto kojas. Jų nebespaudė sunkiai pa kalti batai, rodos, būčiau leidęsis basas rasotais dobiliukais ir sidabražolėmis išklotu taku nuo jaujos.
Vidury klojimo sėdi tėtušis ir vėto grūdus iš krūvos ir šaukia įkandin: —jau, vaikai, kinkykit arklius! Rasa nužliaukusi žemę.
Leonardas Gutauskas. Pasakojimai prie židinio
Ir eglyno viršūnių rėželis, miglos atpjautas, tartum pjūklas dantimis į viršų, kybo kažin kaip tarpe dirvono ir įgeltusio dangaus. Kapelių vinkšnos betgi pašokusios aukščiau miglos ir to dantyto rėžio. Ir ūmai pro vinkšnų šakas išsikiša raudoni pirštai. Ir tuojau kitoje pusėje Svetimų, Dargaudžių skynimo pakrašty, skaisčiai su tviska epušrotas, lyg per naktį jis būtų sukrovęs pumpurus ir su saule plyšęs visom spalvom. Aš pamačiau debesis, kylančius priešais iš vandenų.
Juos pažinau ir ko nesurikau iš laimės —pačia pažvelgimo akimir ka. Jie lipo, vertėsi, kabinosi, lyg rankomis iš gilumos, ir paskui lėtai, pamažiukais sugulė panamės danguje. Galva apsisuko bežiūrint užsivertus, ir širdis suskambo var 7 pu. Mes vėl susitinkame, mano jaunų dienų auksiniai debesys! Kokiais keliais turėjome išklajoti dešimtis metų, kad susidurtu me akis akin svetimų pasaulių tolimame krašte! Dieve bran giausias! Jie susivartė ir plaukė iškilia rikiuote, vasnodami galin gais sparnais.
Bet musele sugniaužiau varpą sugėrė rasą anuomet nuo mūsų pievų ir vasarojaus. Jie buvo sotinami palšos slėsnumų miglos. Ir šilkinė dermės juosta traukė iš marių vandenis ir girdė juos kaip arklių pulką. Ir dėl to juos taip lengvai pažinau. Tai jie, nutvilkę saulėlydžiuose ir didžiai sukaitę prieš tekančią saulę. Įsiūbuoti patalkių dainos ir įskambę vieversių ir dalgių žvangė jimu. Paukščių sparnų iškedenti ir perkošti brinkstančių dirvų vėju. Ramūs ir jaukūs, kaip avys pokaičiu sugulę ir susikloję vagomis.
Ir mūsų trobų kaminai vertė dūmus tyliais rytmečiais aukš tyn, ir iš jų susidarė debesų arimai, ir mūsų skerdžiaus pypkės dūmelis kopė aukštyn, ten, ten —į debesis.
Peržiūrų: Transkriptas 1 Nr. Šiemet metų gaisravietėje jau vyksta atsodinimo darbai. Eiguliui privalu sodinti mišką, - sakė eigulys klaipėdietis Tomas, kuriam šis darbas prie dūšios.
Musele sugniaužiau varpą kraudavome, ir versdavome nesigailėdami glėbius žalių eglišakių ant ugnies, kad tik tirštesni dūmų kamuoliai pasikeltų. Ir manbeliko čia pat išsitiesti, lyg anuomet paežy, ir atsiver tus žiūrėti, kaip rugsėjo giedroje draikos voratinklių gijos ir ve liasi už debesėlio skverno.
Tuojau turiu išgirsti apilsusį sparnų švankštimą ir nutraukiu nuo galvos kepuršę. Kai tik persisvers per Lendrynės kuprą, ir pagausiu sukti. Senelis gi, jei jis neme lavo, ratuotą žąsų pulką susuko ir susivarė į diendaržį.
Ova, jau debesys įniko garankščiuotis ir drumstis, lyg į juos kas būtų šliūkštelėjęs žiupsnį druskos. Pasišiaušė, piestu at sistojo, nėrė kūliu žemyn ir vėl skečiasi apsiputojusiais pakraš čiais, jau sakytum kuilis čiauškindamas iltimis.
Trigubo Kelno nugaros skausmo receptas
Ir tada galima išgirsti tokį bauginantį ūžimą dar iš tolo. Ir žino žmonės, kad ledai ateina, kad jie grūdasi debesyse kaip skėrės sparnais ir netrukus kris ant pasėlių ir juoda žemele sumaišys želmenį ir varpą.
Nuo pavietrės ir ledų koronės apsaugok, Viešpatie!
- Anne Rice - Kastratai PDF | PDF
- Raudonos galvos, auksiniai sparnai.
- METAI – – 3 – Literatūra, kritika, eseistika
- Copyright © by Anne O'Brien Rice Vertimas įlietuvių kalbą© leidykla "Eridanas", Pirma dalis Šešiametis Gvidas Mafeo buvo iškastruotas ir išsiųstas į Neapolį pas geriausius dainavimo mokytojus.
- Vartiklis Nr Humor.
Ir kai tas numaurojo, toliau baltu, tirštu rūgimu išsipučia, išsiputoja kaip garas iš Kalendros kuliamosios katilo. Iškorėja ir pagelsta krekenų ir tartum apluokas, nunokusių, vėjo nepa liestų pienių galvučių nusėtas.
Ko nebetikėjau ir nebe laukiau ir tariausi tai visa seniai užmiršęs, kaip susalusio miš kinio obuolio skonį, kai jis, atneštas iš speigo ir atsileisdamas viduje, pakvipo saulėta palauke. Kas buvo atsitikę ir kas darosi su manim, kad pasijutau leng vas, tartum iš pirties po kieto savaitės darbo? Akys nušvito ir kaito ir tvinkčiojo paausiai —o būdavo taip, sriūbčiojant drungną ir tunų pirmtakų alų koštuvėse, susėdus ratu aplink priežadą. Įkvėpiau giliai ir suspaudžiau krūtinę, kad ji nedunkčiotų taip, lyg baigiant kopti įkalnėn, už kurios tuojau atsivers mano numylėtos namai. Bene ji tenai, prie šulinio, leidžia svirtį ir, prisidengdama akis nuosaulės, žvelgia į kelią?
Kelmų kelmeliai —geras bulvių sėjimo metas. Ir vėliau ramiais lamstais nusiklosto į gulstinius dryžus, lyg tai viskas eitų iš vėdinimui atidarytų kraičio skry nių, ir raibom jerubės plunksnelėm išsikaišo. Ir nė to rūpesčio, nė ko.
Naudingi patarimai visoms progoms
Va —senas dvaro miškų eigulis, Ežeris, kumbrina palauke, už knebusia kaip kirkotis nosimi ir prišerkšnijusia barzda. Apžli bęs ir neką beprimato, o šniukštinėja pėdas, ir dūmelis smilkt musele sugniaužiau varpą iš apgruzdėjusios pypkės. Ketvergis Vitkaus avinas tekis kobrinėja pačiu paviršiumi, skabydamas kur kokį dobiliuką, ir sustoja įsirėžęs, panarinęs kaktą ir atstatęs ragus.
Opokadugiu prikritęs Beržinis, pasitiesęs ant kelių cilindrinę muškietą, ty ko zuikio.
Apačioje, kur debesys stangūs kaip suveltas musele sugniaužiau varpą ir pajuo dę, netikėtai prakiūra spraga. Iš jos, kaip miežio varpos akuo tai, platėdami į žemę, išbėga geltoni spinduliai. Jiems įkandin atsiskyrę pasileidžia pirmieji lašai. Kaskart tankiau lašnoja, byra, krinta sodriai nušvitę, kaip grūdai iš sėjėjo delno, išmuš dami kelio dulkėse tamsias duobutes.
Varpos tadžikų, Kaip aš galiu gydyti prostatitą Tadžikų kalba?
Aukštybėse, debesio pa sparnėje, sidabriniai siūlai jau nepaliaujamai driekiasi ir artėja, artėja Karalius mirė! Karalienė verkia —karaliukai knerkia Ir žemė visa, lyg svėrėmis užsisėmęs pūdymas, kvepiančiai tvaski ir krištolais kaip vandens stiklinė kibirkščiuojanti.
Lašai vis tankyn. Riečiame gervių sukapotas blauzdas po savimir užsimetam švarkelius.
Skalsiai ir pačiu laiku. Vasaro jus jau daržinėse ir pasėti rugiai.
Musele sugniaužiau varpą,
Lyk, lyk, lieteliau,—piemenė liams bus geriau! Nedygtų rugiai ir sudygus kirmėlės iškirstų —nuo švento Roko lašo nematė. Tai kad vienodai merkia ir godžiai geria atstatę iškoręjusius žiobtus grumstai ir ražienų birbynės.
Dangus jau ištisai maišu užsitraukęs, o žemė juoda. Ir kur dar yra žalumos, ji atsigavusi, šviežia. Dar ir atolo dančiui pa rakti paaugs, kai šitaip šilta.
Trigubo Kelno nugaros skausmo receptas
Arkliai riečia nugaras, duodamiesi ištrinkti pridulkėjusį plauką. Šniokščia šiaudinis stogas ir me džiai lyg sapnuodami kliedi. Snaudulys apima, sąnariai nusąla. Girdi dar, kaip nusipurto permerktas kudlas šuva. Nė rūpes čio, nė ko.
Kurangi perut dan lemak punggung dalam 14 hari! Program latihan rumah gratis
Viskas savo vietoje. Ir taip lengva klausytis ošimo, ir užsnūsti besiklausant.
Parsisiųsti PDF - Naujoji Romuva
Veltų pikis visus darbus! Bene kada jiems buvo galas? Oaš turiu pasikieminėti, aplankyti gimines ir kūmus. Ką bepasakys Gružiškių žmonės, kai jau tiek metų akių nebeparodau? Nu pliko, sakys, kaip Krikštėnų šunbajoris, kuinai kavalšių nepa 9 velka, kad nė atlaiduose, nė pakasynose. Išėjo užkuriom į Pavirsnes, į gyvatynus ir —kaip eketėn. Kur tu prasmegsi vargdienis, kur nušapsi nuo savo bėdų, kad ir prašytumeis?
Pasirėdau dryžainio milo šventininkėm, gerai tabokos į kapšį ir iškeliauju. Galėčiau įsispręsti į drangas ir važiuoti, bet tegul arkliai pasigauna atole. Žemė jau atmerk ta —patsai traškiausias ražienų arimas. Takeliai vietomis pa tižę, tik varpos šalta kas tai vieškelin, žvyras sugirgžda ir eiti tranku. Taručių krūmuose išsipjaunu parankų alksnio vėzdelį.
Žinau, kad gružiškiečiai seniūno parėdymų neklauso ir šunų neriša. Jei prikerpia, tai tik dėl žodžio —grandinės galą patrešusiu apivaru prie staktos. Suva tįst ir kramto prašalaičio minkšti mus.
Buvompririšę, sako, tik nusidaužė bjaurušas —jeigu ap rietas žmogelis pasidejuoja. Gi kai turi nusitvėręs šakotą alks niuką, nereikia trauktis atbulam ir kepurę nusiėmus žegnotis. Žengiu išnašiai, lazdelę pasibrukęs po pažastim, ir kartas nuo karto į jos galą barkšteliu pypkelę, iškrėsdamas pelenus. Vis kas nors krinta į akį nuo mažens išvaikščiotom vietom ke liaujant. Mainosi kraštas. Dėl manęs keliai usnimis užželtų.
Tolstojaus mago pasakos yra pagrindiniai veikėjai. Aleksejus tolstojus - pasakos apie erą
Nekeliu kojos be didelio reikalo. Ramus mano būdas,— taip iš lengvo, pamažiukais, apsimislijant pirma gerai. Ir la biausiai —prie namų. Žiū —kaip iškirstas Gružmiškis!